Apie mus rašo

2016-02-12, penktadienis
lrytas.lt

Kosminės technologijos Anglijoje vogtą BMW padėjo surasti Kaune

Gavę signalą iš Anglijos ir pasinaudoję moderniosiomis technologijomis saugos tarnybos „Komanda“ darbuotojai Kaune surado Jungtinėje Karalystėje pavogtą ir jau pradėtą ardyti automobilį „BMW M3 Coupe“.

Ketvirtadienį apie 15 val. į bendrovės „Apsaugos komanda“ centrinį stebėjimo pultą paskambino tarptautinės kompanijos „Eurowatch“ darbuotojai. Jie pranešė, kad Anglijoje buvo pavogtas baltas automobilis „BMW M3 Coupe“ (pagamintas 2011 m.), kuris, kaip manoma, gali būti Lietuvoje.

Pagal duotas koordinates prisijungę prie „Eurowatch“ stebėjimo sistemos saugos tarnybos darbuotojai nustatė, kad automobilis gali būti Kaune.

Į palydovų nurodytą tašką išsiųsti du patrulių ekipažai labai greitai surado automobilį. Jis stovėjo įmonės, kuri užsiima automobilių ardymu ir detalių prekyba, garaže ir buvo jau pradėtas ardyti.

Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai pradėjo tyrimą. Kad automobilis surastas, saugos tarnybos atstovai informavo ir kolegas Anglijoje.

Bendrovė „Apsaugos komanda“ yra nacionalinis „Eurowatch“ paslaugos teikėjas Lietuvoje.

„Eurowatch“ – tai operatyvaus ryšio su Europos šalių policija paslauga, įgyvendinta bendradarbiaujant su patikimais užsienio partneriais. „Eurowatch“ paslauga veikia per sukurtą Nacionalinių paslaugos teikėjų tinklą, kuris šiuo metu veikia 24 Europos valstybėse: ES, centrinės ir Rytų Europos šalyse.

Ši paslauga skirta incidentų tyrimui palengvinti 24 Europos šalyse, kai vienas nukentėjusiųjų yra užsienio šalies transporto priemonės vairuotojas. „Eurowatch“ paskirtis – padėti vairuotojui nedelsiant susisiekti su policija bet kurioje Europos vietoje, kad būtų galima greičiau ir efektyviau ištirti transporto nusikaltimus arba suteikti pagalbą.

Suaktyvinus sistemą „Eurowatch“ automobilyje įrengti prietaisai siunčia signalą į palydovus ir nurodo automobilio koordinates. Pagal tai ir surandamas automobilis, kuris buvo pavogtas arba kurio vairuotojui reikia pagalbos.

 

2014-09-12, pirmadienis
lrytas.lt

Vagių taikinyje - be priežiūros palikti užsieniečių butai

Vasarą Lietuvoje poilsiaujantys užsieniečiai, ypač rusai ir baltarusiai, apie save pamiršti neleidžia net išvykę iš šalies. Jų paliktas Lietuvoje turimas turtas tampa patraukliu įsilaužėlių bei vagių taikiniu. Atitinkamai darbo netrūksta policijos ir saugos tarnyboms. Pastarosios pastebi, jog nekilnojamojo turto Lietuvoje turintys rusai linkę daugiau investuoti į savo turto apsaugą, tuo tarpu lietuviai jį vertina nepakankamai.

Kaip išvengti nemalonių siurprizų? M. Patašiaus nuotr.

„Pasibaigus vasarai, kaip ir jai prasidedant, dalis lietuvių imasi kraustymosi – rudeniop grįžtama iš vasaros rezidencijų, sodybų, poilsiaviečių pajūryje, paežerėse bei vienkiemiuose. Jos paliekamos iki ateinančios vasaros labai dažnai be jokios priežiūros, geriausiu atveju paprašoma kaimynų, jei tokių yra, kad kartas nuo karto apsilankytų. Taip pat kartu išsivežami brangesni daiktai, tačiau to tikrai nepakanka, norint išvengti nemalonių siurprizų sugrįžus į poilsio vietą po žiemos sezono“, – sako Algis Iljeitis, apsaugos paslaugų bendrovės „Apsaugos komanda“ generalinis direktorius.

Jo teigimu, labai dažnai tenka girdėti argumentą, jog saugoti likusio turto neverta ir todėl nesiimama jokių apsaugos priemonių. „Kartais po įsilaužimų į nekilnojamąjį turtą, kuris niekaip neapsaugotas, tenka net imtis remonto, nes nusikaltėliai labai atkakliai ieško, ką galėtų pasisavinti. Jei vertingų daiktų nerandama lengvai pasiekiamose vietose, laužiamos grindys, lupamos plytelės, net iškeliamos vonios“, – savo saugos tarnybos patirtimi dalinasi p. Iljeitis.

Jis pastebi, jog turtą Lietuvoje įsigiję užsienio piliečiai, ypač – iš Rusijos, daugiau investuoja į jo apsaugą. „Tai gali lemti kaimynų patirtis gimtojoje šalyje, kur kriminogeninė situacija labai sudėtinga. Tiesa, šią funkciją jie kartais patiki turtą padėjusiomis įsigyti nekilnojamo turto agentūromis ar pavieniams asmenims. Jie gali padėti, kai sugenda elektra, kanalizacija. Įvykus įsilaužimui ir siekiant išvengti didelių nuostolių, efektyviausia priemonė – signalizacija, sujungta su saugos tarnyba. Tokiu atveju, vagys, skubėdami iš įvykio vietos, išsineša vos kelis, lengviausiai pasiekiamus, nebūtinai vertingiausius daiktus. Kai signalizacijos nėra arba kai ji nepriduota saugos tarnybai, vagys užtrunka žymiai ilgiau ir padaro žymiai daugiau nuostolių“, – sako „Apsaugos komandos“ vadovas.

Ar signalizacija prijungta prie saugos tarnybos, vagys identifikuoja stebėdami, ar po jos suveikimo atvyksta patruliai. „Apsaugos komandos“ generalinis direktorius pabrėžia, jog siekiant išvengti didelių nuostolių taip pat būtina derinti elektronines ir mechanines apsaugos priemones. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Palangoje ženkliai padaugėjo naujų namų su dideliais vitrininiais langais. „Jie ypač palengvina nusikaltėlių darbą nustatant, kaip ir kada juose gyvenama. Tokius langus ne tik būtina dengti mechaninėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, apsauginėmis žaliuzėmis, bet ir jas prijungti prie apsaugos sistemos. Jei tai nepadaroma, šios priemonės atskirai nebeatlieka savo funkcijų,“ – sako A. Iljeitis.

Pastaroji situacija aktuali ne tik poilsiautojams, bet ir verslininkams, plėtojantiems verslą pajūryje – pasibaigus vasaros sezonui tik maždaug 10 proc. jų lieka dirbti, kiti uždaro savo patalpas iki kitos vasaros. Tokius tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims priklausančius objektus vagims nesunku identifikuoti: netvarkoma jų aplinka, kiemai. Tai ypač pastebima rudens ir žiemos metu, kai krenta lapai, sninga.

 

2013-06-24, pirmadienis
Alfa.lt

Apsaugininkai: šiame darbe niekada nežinai, su kuo susidursi

Lina Vyšniauskienė

Apsaugininko darbo labai ramiu pavadinti negalima. Tiesa, jau praėjo tie laikai, kai siautėjo organizuotos gaujos, vyko žudynės ir nė vienas apsaugininkas neidavo į darbą be ginklo. Dabar atmosfera daug ramesnė, dažniausiai tenka tramdyti triukšmadarius ar pričiupti kokį plėšikėlį. Objektus saugantys apsaugos darbuotojai ginklo paprastai neturi. Tačiau greitojo reagavimo ekipažų vyrai į pamainą eina su pistoletais.

Ekipaže jau šešiolika metų

Saugos tarnybos „Apsaugos Komanda“ inspektoriaus Rolando Chibausko pareiga tikrinti apsaugininkų darbą, kartais jis nuvyksta ir ten, kur suveikė aliarmas. Alfa.lt penktadienio vakarą pasivažinėjo kartu su juo. Iš karto reikia pasakyti, kad mums savotiškai nepasisekė. Mieste siautėjo audra, griaudėjo perkūnas, blykčiojo žaibai. Aliarmo signalų buvo, bet davikliai suveikė dėl oro sąlygų. Įspūdingų vaizdų, kaip apsaugininkai sučiumpa įtariamuosius, pamatyti neteko.

 

Kartu su inspektoriumi apsilankėme keliuose postuose. Keturiasdešimt trejų metų Andrejus jau šešiolika metų dirba greitojo reagavimo ekipaže. Įspūdingo sudėjimo vyras sako darbo nenorintis keisti, jam jis patinka. Per savo darbo metus jis yra ne kartą tramdęs įtariamuosius, triukšmadarius, bet pats rimčiau nenukentėjo. „Mes nelendame artyn, jei matome, kad žmogus pavojingas. Paprastai kviečiamas pastiprinimas, o, pamatę, kad mūsų gerokai daugiau, paprastai nurimsta net aršiausieji“, – Alfa.lt sakė Andrejus.

Tačiau, pasak Andrejaus, incidentų vis dėlto netrūksta. Kaip ir po to saugos tarnybos vadovybei atkeliaujančių skundų dėl apsaugininkų veiksmų. Neva žmogus nieko blogo nedarė, ėjo pro šalį namo, gėlytes mamai nešė, o apsaugininkai ir prisikabino.

Andrejus prisimena ne taip seniai sučiuptą pradinių klasių mokytoją. Moteris tiek įsilinksmino naktiniame klube, kad turėjo įsikišti apsaugininkai. Negana to, ji su savimi atsivedė šunį, kuris pridergė tiesiog ant grindų. Tuo metu viso to triukšmo kaltininkė plūdo apsaugininkus ir žadėjo skųstis.

Alfa.lt pasiteiravo, ar teko dirbti viename ekipaže su moterimi. „Ką jūs, moterys į ekipažus nesodinamos, negalima. Jos tik postuose budi“, – papurtė galvą Andrejus.

Pasak apsaugininko, ekipažai paprastai nepatruliuoja taip, kaip policijos pareigūnai. Jie dažniausiai stovi vienoje vietoje, tokioje, iš kurios optimaliausiai pasiekiami visi saugomi objektai. Išvykstama tik gavus pranešimą apie gautą aliarmą.

Draugė dėl naktinių budėjimų nepurkštauja

Objektą saugantis Marius buvo itin šnekus. Pasak jo, šį darbą dirba jau penkerius metus. Budi kas ketvirtą parą. Toks darbas jam labai patogus, nes Marius dar ir mokosi, tad turi pakankamai laiko ir užsiėmimams. Paklaustas, ar norėtų daryti karjerą būtent saugos bendrovėje, jaunas vaikinas atsakė: „Kodėl gi ne.“ Tik ateityje norėtų uždirbti daugiau. Dabar atlyginimas tikrai nėra didelis, bet studijuodamas tenkinasi ir tokiu. Marius pasakojo, kad dėl naktinių budėjimų jo draugė nepurkštauja.

Didelis monitorius, per kurį stebima teritorija ir pagrindinės patalpos, padalytas į atskirus sektorius. Pasak Mariaus, naktį stebėti nėra sunku. Visos patalpos ir teritorija tuščia. Jei bus pastebėtas judėjimas, ta vieta monitoriuje automatiškai bus pažymėta raudonai. Todėl visą laiką įsitempus spoksoti į monitorių naktį nereikia. Kas kita, kai visur pilna žmonių, vyksta darbas. Tada tenka būti atidžiam ir vienu metu mąstyti, ar nieko nepageidaujamo nevyksta visuose sektoriuose.

Anksčiau Marius yra dirbęs ir su kitais objektais, kur sąlygos nebuvo tokios ramios. Tačiau, pasak jo, per visus tuos metu nė karto nėra tekę nukentėti, nors incidentų ir pasitaikydavo.

Pavyzdžiui, kartą naktinėje parduotuvėje teko raminti įkyrų klientą, kuris reikalavo jam alkoholį įpilti į stiklą. Pardavėja jam pylė į plastikinį indelį, o klientas kažkodėl buvo tuo labai nepatenkintas ir vis aiškino, kad ji vis tiek turės įpilti į stiklinį. „Eidamas į tokį darbą niekada nežinai, su kuo susidursi. Bet tinkamai elgiantis pavojus dažniausiai negresia. Pirmiausia užmezgamas žodinis kontaktas, nepuolam iš karto tramdyti fiziškai. Be to, triukšmadarių neraminame patalpoje, išsivedame į lauką. Baruose, parduotuvėse yra vadinamieji pavojaus mygtukai, iškviečiama policija. Ir šiaip, jei nepavyksta susitarti, kviečiame policiją, patys mes tokių teisių kaip policija neturime“, – Alfa.lt sakė Marius.