30-metį šiemet švenčianti UAB „Apsaugos komanda“ – viena iš nedaugelio, kuriai pavyko nueiti ilgą kelią nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo iki dabar. Registrų centro duomenys rodo, jog taip ilgai veikiančių įmonių mūsų šalyje yra vos 6,7 proc.
„Apsaugos komanda“ ne tik sėkmingai įveikė ekonomines krizes, ištvėrė pandemijos išbandymus, bet ir per paskutinius penkerius metus padidino apyvartą 1,5 karto. 2023 metais ji viršijo 13 mln. Eur. „Apsaugos komandos“ duomenimis, tokia apyvarta gali pasigirti tik 1 proc. Lietuvoje šiuo metu veikiančių įmonių.
„Mūsų didžiausia stiprybė tiek įmonės įkūrimo pradžioje, tiek dabar yra kolektyvas. Kai kurie darbuotojai su mumis liko nuo įsikūrimo laikų. Be komandos nieko nepasieksi, kad ir koks protingas ar genialus būtum“, – sako įmonės generalinis direktorius Algis Iljeitis.
10 darbuotojų ir „laukiniai Rytai“
„Apsaugos komanda“ šiuo metu saugo daugiau kaip 26 tūkst. objektų. Tarp jų ir didieji bankai, valstybinės institucijos, verslo įmonės. Nuolat tenka dirbti ir miestų šventėse, didžiuosiuose renginiuose, o šiais metais savo saugumą „Apsaugos komandai“ patikėjo inovacijų ir progreso festivalis LOGIN.
Šiuo metu įmonėje dirba 650 darbuotojų, tačiau veiklos pradžioje, 1994 m. jų buvo vos 10. Įmonės vadovas sako, kad pradžia buvo išties sunki.
„Iššūkiai buvo didžiuliai. Reikėjo gauti teisinį statusą, atsivežti įrangą iš užsienio, negalėjome jos naudoti nepraėję patikros. Pati kriminogeninė situacija tais laikais buvo švelniai tariant sunkiai įsivaizduojama. Apsaugos darbuotojus priiminėjome tik pagal rekomendacijas. Tai buvo sportininkai ir stiprūs vyrai, kurie prireikus galėjo fiziškai atsilaikyti. Laikai buvo neramūs, galima sakyti „ laukiniai Rytai“, – prisimena įmonės generalinis direktorius.
Dabar kiekvieną parą į gatves išrieda 65 „Apsaugos komandos“ patruliniai automobiliai.
„Gyventi dabar tikrai ramiau, tai rodo ir nusikalstamumo statistika. Esame viena saugiausių šalių Europoje. Tačiau darbo mums nesumažėjo – yra ir kitų iššūkių. Juk apsaugos sistema saugo ne tik nuo įsibrovimo. Ji signalizuoja ir apie vandentiekio avarijas, gaisrus bei kitas nelaimes. Didžiausius nuostolius ir padaro ugnis bei vanduo, o ne įsilaužimai ar vagystės“, – aiškina A. Iljeitis.
Apsaugos sistemų įrengimo laukdavo iki metų
Prieš 30 metų apsaugos sistemos, kokias turime dabar, buvo neįsivaizduojamos. Nebuvo net teisinės bazės apsaugos įmonėms reglamentuoti. Tad „Apsaugos komanda“ žengė dar nepramintu taku.
„Iki 1990 m. apsaugos paslaugos buvo teigiamos išskirtinai tuometinės milicijos. Net elementarios apsaugos sistemos įrengimo reikėjo laukti iki vienerių metų. Taigi ėmė kurtis apsaugos įmonės ir pradėjo montuoti savo sistemas. Negalėjome tiesiog atsivežti įrangos iš Vakarų ir pradėti montuoti – kiekviena įranga turėjo praeiti sertifikavimo etapą. Tuomet iškilo klausimas dėl įrangos pajungimo į centralizuotus stebėjimo pultus, kurie buvo tik policijos padaliniuose. Verslas sugalvojo pajunginėti objektus į savo stebėjimo pultus. Tačiau tuomet dar nebuvo tokios veiklos teisinio reglamentavimo. Tik 1997 metais „Apsaugos komanda“ viena pirmųjų Lietuvoje gavo licenciją vykdyti ginkluotą saugą“, – pasakoja A. Iljeitis.
Vieni pirmųjų diegė naujoves
„Apsaugos komanda“ išgyveno ne vieną ekonominę krizę. Anot A. Iljeičio, nebuvo lengva, nes krizių metu įmonės ir gyventojai linkę taupyti saugumo sąskaita. Įveikti iššūkius padėjo greita reakcija – įmonė viena pirmųjų ėmė diegti naujoves. Tiesa, jos ne visiems atrodė logiškos.
„Krizės metu svarbiausia susitelkimas ir greitas persiorientavimas. 1998 metais prasidėjus Rusijos finansų krizei, o 2007-2009 metais Pasaulinei ekonominei krizei palietus įmones, pamatėme, kad bus blogai ir laiku pakoregavome strategiją. Vieni pirmųjų pradėjome siūlyti kompleksinę apsaugą. Dabar nieko nestebina, kad darbuotojai turi savo korteles ir patys įeina į pastatą, bet prieš 15-20 metų tai buvo didelė naujovė. Investavusios į ją įmonės ilgainiui daug sutaupė. Todėl dauguma klientų pas mus ir liko. Tačiau ne visi mus suprato – buvo sakančių, kad kertam šaką ant kurios sėdim, siūlom klientui, kad jis mažiau mokėtų. Bet mes visuomet atsakome, kad verslas klientui turi pasiūlyti geriausią sprendimą, o ne stengtis paimti daugiau pinigų. Tai klientas tikrai įvertins. Sąžiningi sprendimai verslui atsiperka“, – įsitikinęs „Apsaugos komandos“ generalinis direktorius.
Atsilaikyti pavyko ir prieš 2019 m. kilusią pasaulinę pandemiją, nors žmonės tuomet taip pat buvo linkę taupyti atsisakydami apsaugos.
„Pandemijos pradžioje savo veiklą apribojo ar laikinai stabdė 90 proc. verslo. Dalis neturėjo iš ko mokėti algų. Tuomet verslas ėmė žiūrėti, kaip gali sutaupyti. Dažnas atsisakė apsaugos. Taip pat elgėsi ir gyventojai. Logika paprasta – jei negaliu išeiti iš namų, sėdžiu namuose, tai kam man reikalinga signalizacija? Mums tai buvo didžiulis iššūkis“, – sako įmonės vadovas.
Įspėja, kur slypi saugumo spragos
Technologijoms tobulėjant apsaugos srityje viskas keičiasi akimirksniu, o nusikaltėliai randa vis naujų spragų. „Apsaugos komandos“ vadovas sako, jog kai kurių grėsmių galima lengvai išvengti – tam svarbu pasikliauti profesionalais ir neužsiimti „saviveikla“.
„Žmonės prisiperka internete jų manymu geros įrangos, kurią paskui bando patys sumontuoti. Jiems tenka nustebti, kad ta įranga neatlieka savo funkcijų. Tuomet mes turime aiškinti, kad ne viskas, kas parduodama internete, tinka apsaugai. Jei įranga neatitinka saugumo reikalavimų, jūsų duomenys gali tapti prieinami bet kam“, – aiškina A. Iljeitis.
Dažnai manoma, kad nėra poreikio apsaugai jei būstas yra apdraustas. Anot „Apsaugos komandos“ vadovo, realybė yra kitokia: „Taip, pavogtus daiktus draudimas kompensuos, bet ką daryti su moraline žala, kai grįžęs namo randi pridergtą ir sujauktą būstą, išmėtytus daiktus? Nuo to gali apsaugoti tik profesionali apsaugos sistema ir saugos įmonė“.
Kita dažna gyventojų klaida – manymas, kad nusikaltėliams jie neįdomūs, tad investuoti į apsaugą neverta.
„Žmogui gali atrodyti – aš niekam neįdomus. Žinoma, kaip asmuo gal ir neįdomus, bet įdomūs duomenys, įpročiai, kada būni namuose ir kokia technika ten yra. Visos pigios vaizdo kameros, pavyzdžiui, gyvūnėliui ar vaiko kambariui stebėti, yra papildoma „skylutė“ namuose. Šia landa gali pasinaudoti nusikaltėliai ir programišiai, kad prieitų prie žmogaus duomenų ar į jo namus. Ypač ši grėsmė išauga kai tas kameras paleidinėja ne profesionalai. Tuomet žmogus suteikia galimybę prisijungti prie savo kameros praktiškai bet kam. Pavyzdžiui, suteikdamas leidimą automatiškai atnaujinti kameros programinę įrangą“, – įspėja „Apsaugos komandos“ generalinis direktorius. Dauguma neprofesionalių apsaugos sistemų ir stebėjimo kamerų masiškai gaminamos Kinijoje. Dažnai daugybei įrenginių naudojamas tas pats slaptažodis. Anot A. Iljeičio, atspėti jį ir prisijungti nusikaltėliams nėra sudėtinga. Tad svarbu nepamiršti, kad tobulėjant technologijoms, tobulėja ir įsibrovimo būdai, o profesionali sauga tampa dar svarbesnė.
