Gyvenime mes daug kuo rūpinamės: norime, kad vaikai būtų saugūs gatvėje, kad būtų apsaugotos banko sąskaitos ar automobilis garaže, o savo būsto apsauga ne visada pasirūpiname atsakingai. „Namai dažniau nukenčia ne nuo vagišių, o nuo ugnies ir vandens“, – tvirtina daugiau nei 30 metų dirbančios saugo tarnybos „Apsaugos komanda“ vadovas Algis Iljeitis.
Išsklaido mitus apie brangumą
Šiuo metu „Apsaugos komanda“ visoje Lietuvoje saugo daugiau kaip 25 tūkst. klientų objektų. Per kelis veiklos dešimtmečius apsaugos sistemos ištobulėjo, gyventojų sąmoningumas išaugo, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kuomet priimti sprendimus dėl namų saugumo kliudo įvairiausi įsitikinimai.
„Vienas didžiausių mitų – galvoti, kad jei turi turto draudimą, tai apsauga jau nebereikalinga. Tačiau verta žinoti, kad asmeniui, pasirašiusiam sutartį su saugos tarnyba, draudimo kompanijos dažnai taiko nuolaidą, kuri praktiškai padengia apsaugos kainą. Taigi apsimoka turėti tiek turto draudimo, tie apsaugos paslaugą“, – sako A. Iljeitis.
Jis teigia, jog saugos tarnybos dažnai atlieka funkcijas, kurių vertė kartais ir neišmatuojama. Tarkim, vaikas gali grįžti į namus iš mokyklos ar pagyvenę tėvai iš parduotuvės ir rasti apiplėštus namus ar juose tebešeimininkaujantį įsibrovėlį. Didžiulę moralinę traumą patiria gyventojai, kai grįžę namo randa juos apšnerkštus, apverstus „aukštyn kojomis“. To negali kompensuoti joks draudimas.
„Psichologinė trauma, sutikite, yra didžiulė. Saugos tarnybos tokių incidentų ir nemalonių išgyvenimų padeda išvengti, nes mūsų svarbiausias tikslas yra užkardyti galimą konfliktą“, – paaiškina pašnekovas.
„Apsaugos komandos“ vadovas A. Iljeitis skaičiuoja, kad šiandienos vertinimu, būsto apsaugos kaina rinkoje yra apie 15 eurų per mėnesį, taigi 50 centų per dieną. O juk kasdieniam kavos puodeliui mieste išleidžiame 4–5 kartus daugiau.
Pagalbininkai – mobilios bevielės apsaugos sistemos
Lygindamas apsaugos tarnybos veiklą prieš kelis dešimtmečius ir dabar, A. Iljeitis pastebi, kad ypač patobulėjo įrengimai.
„Anksčiau žmonės statydavosi namus ir apie signalizaciją pagalvodavo, kai jau sienos būdavo išdažytos, visi apdailos darbai atlikti. Todėl ne visi ryždavosi pasirūpinti būsto apsauga. O dabar mes galime pasiūlyti „Ajax“ bevielę apsaugos sistemą – bevieliai jutikliai atrodo estetiškai, kaip dizaino elementai namuose. Žmogus gali pats nusipirkti įrangą, susimontuoti ir paleisti – viskas nesudėtinga, valdoma mobiliąja programėle, kaip dulkių siurblys-robotas.
Programėlėje iš pateikto saugos tarnybų sąrašo žmogui reikės išsirinkti įmonę, su kuria nori pasirašyti sutartį. Tarnyba gauna pranešimą, susisiekiama su klientu, aptariamos pageidaujamos detalės, ir objektas pradedamas saugoti“, – apie procedūros paprastumą pasakoja „Apsaugos komandos“ vadovas.
Anot pašnekovo, bevielės sistemos ypatumas – jos mobilumas: įrangą galima gabenti ir įsirengti norimame objekte. Tarkim, žiemą „Ajax“ sistema saugojo sodybą užmiestyje, tačiau persikėlus vasarą ten gyventi, sistemą galima perkelti ir „įdarbinti“, kad ji saugotų likusį tuščią butą mieste.
Dar vienas „Ajax“ sistemos privalumas – prie to paties valdiklio galima prijungti vaizdo stebėjimo kamerą, kuri fulmuotų kiemą ir informuotų saugos tarnybą, jei kas kėsintųsi į privačias valdas, t. y. pranešimą „Apsaugos komanda“ gautų dar įsibrovėliui nepatekus į būstą, o tik įsliūkinus į teritoriją.
„Vaizdo stebėjimo kamerų galimybės irgi prasiplėtė, ypač atsiradus dirbtiniam intelektui (DI). Kameros gali būti nustatomos pagal tam tikrus algoritmus, pavyzdžiui, kad reaguotų tik į žmones, jų susibūrimus, tačiau ignoruotų slampinėjantį šuniuką. DI pagal nurodytus algoritmus analizuoja aplinką ir pavojaus signalą siunčia tik tuomet, kai objektas atitinka nurodytą užklausą. Todėl ji turi būti aiškiai suformuota, kad netektų reaguoti į kiekvieną nukritusį lapą“, – sako A. Iljeitis.
Vaizdo analitika gerokai palengvina darbą
Pasakodamas apie vaizdo stebėjimo sistemas, pašnekovas ypač pabrėžia vaizdo analitikos suteikiamas galimybes. Kamera gali būti paprasta, tačiau filmuotą medžiagą apdorojanti programa padeda tiksliai įvertinti situaciją.
„Pavyzdžiui, daugiabutyje esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ilgapirščiai nusitaiko į prabangius automobilius – pavagia žibintus, apdailos detales. Kaip įgalinti visą apsaugos sistemą, kad tinkamai sureaguotų?
Vaizdo analitika pateikia funkciją – slampinėjimą, t. y. jei užfiksuoja žmogų, vienoje vietoje užsibūnantį ilgiau, nei numatyta algoritmuose (tarkim, 3 min.), iš karto gauname signalą ir vertiname situaciją – ar čia automobilio savininkas užsibuvo, o gal koks įtartinas asmuo. Gavę informaciją atitinkamai reaguojame: siunčiame ginkluotą patrulių ekipažą ar priimame kitus sprendimus“, – aiškina saugos tarnybos vadovas.
Vaizdo analitikos galimybės – neišsemiamos, nes galima pateikti patį keisčiausią algoritmą, tarkim, kad reaguotų į besibūriuojančią prie namo 5 asmenų grupę, tačiau signalizacija nesuveiks, jei bus 3–4.
Pasak A. Iljeičio, analitika optimizavo ir saugos tarnybos kolektyvo darbą: anksčiau centriniame stebėjimo pulte (CSP) vienas stebėtojas galėjo prižiūrėti iki 30 kamerų, o dabar – ir 500. Vaizdų analitika pagal klientų nustatytus algoritmus filtruoja informaciją, praneša, o darbuotojas jau pats sprendžia, kaip reaguoti į situaciją.
Bandydami sutaupyti, gali prarasti asmeninius duomenis
A. Iljeitis sako, kad drauge su technologinėmis naujovėmis tobulėja ir vagys, kurie skiria laiko analizuoti stebėjimo sistemas, tarnybų darbą, namo šeimininkų įpročius.
„Mes visada klientams primename, kad vaizdo stebėjimo kameros yra tik pagalbinė priemonė. Elektroninės apsaugos sistemos, kurios padeda užkardyti nusikaltimą, dažnai suveikia kaip prevencijos priemonė. Tačiau motyvuoti vagys nepailsta stengtis, pavyzdžiui, išdaužia langą, suveikia signalizacija, o jie stebi, ar tikrai atvyks saugos tarnybos patrulių ekipažas. Jei po 10 minučių nieko nematyti, jie vėl bando laimę. Todėl kiekvieną situaciją vertiname kritiškai ir atsakingai“, – tikina saugos tarnybos „Apsaugos komanda“ vadovas.
Jis taip pat primena žmonėms labai atsakingai ir rimtai žiūrėti į savo turto saugumą. Pasak pašnekovo, kai kurie gyventojai, norėdami sutaupyti, nusiperka pigių vaizdo stebėjimo kamerų – ar kiemui stebėti, ar kūdikiui miegamajame, tačiau retai susimąsto, kad gali savo asmens duomenis atiduoti trečiosioms šalims, pavyzdžiui, atnaujindami tokių kamerų programinę įrangą.
„Galvodami, kad gyvena saugiuose namuose, iš tiesų gali būti susikūrę tik to saugumo iliuziją“, – dėl nekokybiškos ir įtartinų gamintojų įrangos perspėja A. Iljeitis.
Tačiau kalbėdamas apie galimus įsilaužimus, svetimo turto žalojimą, saugos tarnybos vadovas pažymi, jog visgi didžiausių nuostolių gyventojų būstui pridaro ne vagys, o ugnis ir vanduo.
„Mūsų saugos signalizacijos labai dažnai suveikia būtent dėl vandentiekio avarijų. Vanduo patenka ant daviklio, suveikia signalizacija – gauname pranešimą. Atvažiavęs patrulių ekipažas įvertina situaciją, informuojamos komunalinės tarnybos, klientas – žodžiu, daroma viskas, kad būtų išvengta dar didesnių nuostolių“, – sako A. Iljeitis, visuomet rekomenduojantis klientams į namų apsaugos sistemą įtraukti ir vandens nuotekų jutiklius.
Straipsnį taip pat galite skaityti: www.delfi.lt/verslo-poziuris/verslas-pranesa/busto-apsauga-nuo-vagysciu-ir-nelaimiu-daugelis-nustemba-kaip-nebrangiai-tai-is-tiesu-kainuoja-120112699
